apšilti

1 apšìlti K, Š, Rtr; R, MŽ, N, L 1. intr. kiek sušilti, pasidaryti šiltesniam: Vanduo apšỹla, tada duodu karvei gert Ktk. Kai kada tai vos apšìlusį kiaušinį valgom Kp. Vandenio pašildo, užpilia ruginius miltus, padeda, kad apšiltų̃ Aps. Apšilęs alus B. Aždaryk juškas, maž da ben kiek apšil̃s gryčia Sdk. Gulbės [laikosi], kur upės biskį tep apšìlę būna Kpč. Pasodintos į apšilusią dirvą bulvės greičiau sudygdavo rš. Apšil̃s kiek oras, i vė ganysiu Klt. Apšil̃s orai, tada vėl ausiu Aln. ^ Kas greičiau apšilsta, juodas ar baltas? (juodas) Sim. | impers.: Saulė išlindo, da kiek apšìlo Vdn. Apšìlsta – jau ir basūs [eina] Msn. 2. intr. KŽ atsigauti nuo šalčio, sušalusiam kiek susišildyti, pasišildyti, atšilti: Apšil̃na [senikė] i snauda Rdn. Tik dar̃ in trobą inejau, dár apšìlt nespėjau Lš. I tik apšil̃nam, i jau ateina: – Kelkiat, kelkiat, ilgai miegtat! Krž. Apšìlk ir ateik Grv. Kojos tik apšìlsta, i stok LKT106(Lkv). Kai mun apšìlo rankos, aš skalbiau dainuodama (žiemą) Skdv. Ažvalgyt davė, apšỹlam i einam toliau Klt. Bevalgydami truputį apšìlo NdŽ. Pakrisys (atsigulsi) biškį, nebūsi nė apšìlęs – jau eitam į darbą! Gršl. Ale nuleidus valandelę, patekėjo saulė, ir apšilau kiek tiek BM289(Krš). Jau an pietų apšil̃s gyvulys [į pirkią įleistas] Pv. | refl. Rmš, Vv: Atėjau apsišìlt Vlkv. Apsišilaũ ir eisiu namo KzR. Duokie tik man apsišiltie truputį V.Piet. Tai jau aš, kunigėli, pastatysiu ir arklius, ir bričką, o jūs tuojčės eikit pirčion, apsišilkit LTR(Srj). 3. tr. kiek susišildyti, apsišildyti: Leisk prie ugnelės – noriu apšìlt rankas Ėr. Ar jau apšilai rankas? J.Jabl. 4. intr. sukaisti, suprakaituoti (apie žmogų ar gyvulį): Parejo apšìlusi iš to miško ir atsigėrė šalto vandens Žr. Tas žydas apšìlo tus piningus benešdamas Yl. Pusiaukely gerai apšilo bėrasis A.Vien. Basosios mergaitės taip skubinai daigo ant namų, o dėlto niekaip neapšilsta Žem. Šoka, kol apšìlsta Všv. Sakyk, Ievel, ar neisiam apšìlt (pašokti)? Brs. ║ prisigerti, prisisunkti prakaito, peršlapti nuo prakaito: Pjaunam pjaunam, baltiniai apšìlsta, tus metam an dirvono, kitus velkamos Tl. 5. intr. šnek. įsigerti: Nėr tos dienos, kad neparvažiuotų apšìlęs Dg. 6. intr. prk. ilgiau kur pabūti, apsiprasti: Apšìlsu i pakelsu balsą, nepasiduosu Krš. Nė neapšilaũ namie Bgt: ║ būti nesunaudotam, neišleistam: Nei apšilt kiaušiniu neduoda: kap tik višta išspaudė, tai ir išsikepė Arm. | refl.: Nedavė nei pinigam apsišìlt Lp. 7. intr. prk. gauti paramą: Aš nei nuo vieno vaiko neapšilaũ: kai užsiūgenau, tiek i regėjau Ml.

◊ kójas apšìlti

1. kiek apsiprasti: Nespės kójas apšìlti, jau pažadins kulti su spragelais rugius Kv.

2. kiek pabūti: Sūnaitis dar nei kójų neapšìlo LKKXIII130(Grv). Matai, kaip apšilaĩ kójas par marčią! Klt. Par jį i kójų neapšìlsi Švnč.

kójos apšìlo (kieno) apsiprato: Dar kójos neapšìlo – kelk su gaidžiais kulti! Krš.

\ šilti; apšilti; atšilti; įšilti; iššilti; nušilti; pašilti; peršilti; prašilti; prišilti; sušilti; užšilti